Bijau pajust, kad sąžinė mana nejautri,
Užsikemšu ausis prieš skrupulo dejonę.
Nors stengies ir vilies - kaltės nebejauti...
Deja, išpažintis suteikia laikiną malonę.
Užgniaužęs viduje ugningas kautynes,
Meldi Aukščiausiojo jėgų panešti kryžiui,
Kurį likimas užvertė man ant pečių per pjautynes...
Skaistybės priesaika poeto talentą sukaustė paralyžiuj.