Pilnatis virš ežero drumsčiasi. -
Tai ta nepadoriai graži spalva.
Kurios Nekenčiu.
Ir vis tos krešančios ašaros byra
liūnan.
Tik žalia žalčiamotė žaliomis žiemos žolėmis žvytruoja.
Iš liūno liūnan lenda.
O vienas protingas žmogus kažkada
Paryžiuje ar Briuselyje rašė:
neapykantą reikia labai tausoti,
nes „neapykanta yra brangus likeris“,
pagamintas „iš mūsų kraujo, sveikatos,
miego ir dviejų trečdalių meilės“