Diendaržių paluky

Peizaziškom drobėm mintis užkloju
nutypenu bažnyčių bokštais užrūkintais vėjo
pasidairyt į sodus obelynų
nuriedint obuolį čionykštį pamarin
sviestais užteptumėm paklodes vaikiškas
kaip atminties saujelėn bėrėm žirnius
kaip ir špagatą rišom daržinės palubės aukštumoj
memelei mūs graudžiai paprašius

lietuviškai lietum nuplovus žirnius
ir prūsams mūs paklodes išbalinę
nušmitrinsim kojūkėlius po pelkes pabraidžiot
varles gandrams išmėtyte išmėtysim
tradiciškais šūksniais darbymečio dainuškom
šienlauky peles išsidalinę po lygiom
vestuvinius arklius baimėm susargdinom
ir mamelė jau nekeps pyrago mums