Senasis kelias į Palangą

SENASIS KELIAS Į PALANGĄ

O senasis kelie į Palangą,
pažįstu tave jau septynetą metų,
ir tu man kaip draugas.

Ar prisimeni savo Kūrėją,
kuris išlygina visus tavo randus ant veido,
kad būtum glotnus ir lygus.

Ar (jauti) esi vienišas, kai medžiai pakėlėse,
meta į tave savo spalvotus lapus,
kad nematytum dangaus.

Ko tyli, kai pravažiuojančios mašinos,
pro atvirus langus meta neužgesintas nuorūkas,
tau tiesiai į širdį.

Ar pasiilgsti jūros,
kuri užmigdo tave bangų ošimu,
iki pat aušros.

Ar gali nuvesti mane į pasaulio kraštą,
tavo ir mano laimę,
kad būtume ten kartu amžinai.