Dangaus pieva

Naktis
ir
tykus angelas
ropojantis pasieniu.
Lengvai. Atsargiai.
Švelniai čiulbantys garsai
(o, kad tik neareštuotų
dangaus muitinės žiogai)
ir sapno sparno prisilietimas.
Ir gaisras
pievoj Dangaus.
Boružės laukiančioss geresnių laikų,
klajojančios tarp ramunės lapų
ir rožių stiebų.
Minkštų, ugninių liepsnos
liežuvių palaužtų.
Refugees skruzdės,
ieškančios po kupstais tikrųjų namų.
Tūkstantįkart teistos,
trilijoną kartų ištremtos
už Dangaus pievos ribų.
Vienišos, pasmerktos,
be paso ir
skatiko kišenėj.
Tylu.
Plazda tik
neramūs angelo sparnai.
O Dangaus pieva
liepsnoja
trečiu pasauliniu karu.