Sūrios panagės nuo amžino druskos kasimo
Ir tavo dievas prakaituotu veidu
Atrodo šypsosi, o --
Švirkšto adata teka gyvenimas
Lėtai krešėdamas laša į lūpų kampus.
Saldus savo tamsa,
Savo tirpstančiu vėjo pavidalu...
Kišenėje, bado ranka rašytas laiškas tavo vaikams.
Šypsodamasis dalini autografus išdidžiai mirusiems.
Gracingai kankinamas,
Lyg savo noro palieptas,
Įkalintas, sveriamas laikas.
Sukurtas iš piešinio,
Lipdytas iš molio,
Ir begale kartų suskilęs --