Tėtės raketa.
Berniukas, vardu Mantas, pamatė ant medžio dvi slyvas.
Jis ilgai žiūrėjo pro langą į tą medį ir suprato, kad šitos dvi slyvos pačios gražiausios ir švyti kaip žvaigždės danguje.
Mantas labai norėjo nusiskinti šitas slyvas, bet bijojo įlipti į medį.
Jis nuėjo pas tėtį ir sako:
- Tėti, padaryk man raketą.
Manto tėtis galėjo padaryti viską.
Tėtis pagalvojo ir sako:
- Ateik rytoj - aš tau padarysiu patį gražiausią skraidantį laivą.
Iš pat ryto atbėgo Mantas į kiemą ir mato - stovi kieme didžiulė raketa su turbinomis, su kopėtėlėmis įlipti į kosmonauto kabiną. Tėtis net kosminio maisto įdėjo: suteptą kosminį dešrainį, limonado, aviečių uogienės.
Erdvėlaivis buvo pilnai paruoštas kosminei kelionei į tolimiausias galaktikas.
Raketa buvo tokia aukšta, kad vienas jos sparnas siekė tą medžio šaką, ant kurios kabojo dvi raudonos į žvaigždes panašios slyvos.
- Sūneli, ar tokio tu norėjai erdvėlaivio? - paklausė tėtis.
Mantas nieko neatsakė. Jis kopėtėlėmis užlipo ant raketos sparno ir nusiskynė dvi dideles raudonas slyvas labai panašias į žvaigždes.
Tėtis nustebęs paklausė:
- Mantai, tu nenori išbandyti raketos ir nuskristi trumpam į mėnulį?
- Ačiū, tėti, - atsakė berniukas. - Štai, aš jau pasiekiau žvaigždes.
Mantas iškėlė ir parodė jam dvi didžiules slyvas, labai panašias į žvaigždes.