Nebetikiu tavim, savim, viskuo,
Ką užvaldyti spėjo ši naktis.
Aš tau ne brolis, net gi ne sesuo -
Perpus mažiau... Nors gert galiu už tris -
Iš tavo lūpų, šypsenos, akių
Renku mažais lašeliais eliksyrą
Ir jį apsilaižydama geriu.
O iš akių kaip pupos perlai byra.
Nes pilnatis už lango - per graži,
O liepos naktys - nepadoriai trumpos.
Nes aš sapnuoju... Miegu, dievaži.
Nes tavo rankos - jos ne dirbt sukurtos...