Tirpsta sniegas iš lėto, ji juokiasi,
nematau nieko prasmingo,
dar vienas sąmojis iš anapus,
o ji vėl sukikena,
kas būtų jei užkutenčiau?
saugokis ji moka kandžiotis,
ne kiek lūpom kiek akim,
stovim tam pačiam kely,
laukiam senelio šalčio
jau pusę gyvenimo nesulaukiam,
bet nesiliaujam stovėti,
viens apie kitą karksėti,
pats jau žolę išvydęs,
paklausiu: gal parūkom?
čia tas nelemtas garvežys išgąsdina,
o sako filmukuose jie mieli būna,
vaikučius saldainiais pavaišina,
bet ne mus...
mes laukt nemokam sako praeivis,
o rūkydamas ilgai neišlauksi.