Liusi Gyvenimo Istorija III (PABAIGA)

Liusi atsargiai prabilo:
- Matote.. Namuose turiu rūpesčių ir nespėju padaryti namų darbų..
- Kas per rūpesčiai?
- Atleiskite, bet nelabai noriu pasakoti..
- Gal galėčiau kuo pagelbėti?
- Ne, tikrai nereikia, ačiū..
- Galėčiau pasamdyti tau korepetitorių..
- Ką??? Korepetitorių??? Kam???
Direktorė išpūtė savo akis ir buvo panaši į varlę. Kai šiek tiek nusiramino, nusiėmė akinius ir tarė:
- Matai, korepetitoriai reikalingi tam, kad vaikai..
- Aš žinau kam jie reikalingi! Bet kam jie man???!
- Kaip tai kam? Jis tau padėtų atsiriboti nuo problemų ir padėtų paruošti pamokas.
- Jūs ką, visai išprotėjote?? Nereikia man jokio suknistopetitoriaus!
- Liusija! Gal tau papeikimą parašyti???
Liusi aprimo. Suskaičiavo iki 10 ir įkvėpus tarė:
- Viskas. Daugiau niekada nevėluosiu į geografijos pamokas.
Deja, tai taip paprastai direktorės nenuramino. Ji sėdėjo labai suglumusi ir žiūrėjo į vieną tašką.
- Žaneta, - kreipėsi ji į sekretorę, - padaryk man kavos. Espresso. Labai stiprios.
Žaneta kreivu žvilgsniu žvilgtelėjo į Liusi, poto linktelėjo ir išbėgo.
- Gal nori vandens? - pasiūlė direktorė.
- Būtų neblogai. Dėkui.
Direktorė įpylė į stiklinę vandens ir priėjo prie Liusi. Staiga ėmė ir užpylė vandens ant merginos veido.
- Direktore!!! Ką jūs darote???
- Nieks su manimi taip dar nešnekėjo! Tučtuojau nešdinkis iš mano kabineto! Tu atleista nuo geografijos pamokų! Laaaaaauk! - direktorė taip rėkė, kad turbūt visa mokykla skambėjo.
Visa šlapia Liusi atsisėdo prie matematikos kabineto.
- Kokia ji kvaiša.. - tarė mergina, pasirėmusi ant rankos, - Šitaip pasielgti su savo mokine..
Tada nuskambėjo skambutis.