Tramdomieji už eiles

Pavidalą beždžionišką tušuoti per vėlu
kiekvienas esam laukiniškai apkvaitę
nuo tos sūriai gruzdintos tikrovės kvapo
ir tik jausmus įrėmę jaučiamės laimingi
nes tik varnais skrist ir gulbėm krist
eilių ligoninėse mes įpratę ūmiai
ir taip prašau kartok man visą naktį
kad pasaulis bus be vėjo nuostabesnis
kad liūdesys lietuj ištirpęs daugiau nebesugrįš
taip užsirakinus ligoniškai linguosiu ir kartosiu
optimistė aš optimistė aš optimistė aš
tik vieniša čia užrašytos minties šią naktį užrakinta