Išdavystė

Ach, kaip skauda,
kai veri adatą  į savo sielą...

Kai atmerki akis iš visų jėgų,
bet vaizdas liejas lyg vanduo,
tekantis per stiklą...

Kaip gelia odą,
kai tavyje auga pykčio stulpas.
Baisiau nei įmetus kūną
į stingdančiai šaltą vandenį
arba maudant jį liepsnose.

Ir koks bejėgis jauties,
kai rėki garsiau už Sirenas,
bet esi nebylys...