nuo draugo iš Venecijos

Dvi peleninės, kaukė, kvepalai,
puodelis su rūke ramiom gondolom -
lauktuvės iš Italijos mielai, kvailai,
bet širdžiai plyšusiai vos atitolom.

Tos peleninės reiškia: pelenai -
paukščiu iš jų prisiminimai kelias
ir meta skrydį ateičiai plynai
lyg iššūkį atstumui kelias.

O kaukė? Kaukė -  atvirkščiai.
Ji traukinio senatvėn stotelytė,
kurioj išlipo bruožai lyg svečiai
girti ir per anksti - vien amžius plyti.

Dar kvepalai... Tiesiog erdvėj kažkas
ribas naudoja abstrakčiai skulptūrai
lyg vėjas, plastiškai besiblaškąs
nuodų taurėj, prilygstančioje jūrai.

Puodelis kavai? Ne. Arbatai? Ne.
Puodelis gert vaizduotei. Užsimerkti,
apmirt, įkvėpt, įkalint krūtine
tikėjimo ir dūžių kaltą Arktį.