siuvinėju
tą tylą lietum
nepaliestas taškelis
ir viskas nulieta vašku
tu turi tik monetą
ir jūros lašelį
kad nereiktų daugiau --
apsigaubiam rūku
siuvinėju tą tylą
- nepaleidžiu nė lašo
ir tu nenuleidi akių
slystantys dangūs
po kojom --
jau dygsta pavasaris
įspaudi monetą
į bundančią žemę
ir lauki audros
ir laukiam kartu
siuvinėju tą tylą
siuvinėju rūku