Liusi grįžo namo iš mokyklos.
- Prakeikta matematika, - burnojo ji, rakindama namo duris.
Įžengus trenkė kažkoks keistas kvapas.
- Dujos! - ji suriko, ir numetus kuprinę nubėgo į virtuvę.
Ten rado savo sesę ir jos draugę leidžiančias dujas.
- Ką jūs čia darot?
- Skalbiam.. - nutęsė jos sesuo Agnesė ir su drauge Harieta ėmė juoktis, - o kodėl tu taip vėlai į namus atsibeldei? Vėl su bernais trankeisi?
- Ne. Mane paliko papildomai matematikos pamokai.
- Šaunuolė, Liusi. Naujas pasiteisinimas labai, netgi labai, vykęs, - Harieta tarė ir ėmė juoktis net susiriesdama.
- Prisiuostykit čia tų dujų ir padvėskit! - suriko Liusi ir užbėgo į savo kambarį.
Agnesė su savo drauge tik dar labiau pradėjo juoktis.
- Mama, ar galima tą kvailę Agnesę ištremti į Abudabį, Sibirą ar dar balažin kur?! - tarė Liusi, kai sedėjo virtuvėje su mama.
- Liusi, kaip tu taip gali šnekėti? Jūs esate seserys, ir turite gerbti vieną kitą, net jeigu jus skirtų devynios jūros, dvidešimt girių ir 15 Everestų.
- Ak, kaip norėčiau, kad taip būtų..
- Mergiot! Dieve mano! Ar tu supranti, kaip man skaudu tai girdėti?
- Tau skaudu, o man visai ne. Ir ypač ta kvailė Harieta, ji..
- Nesakyk apie Harietą nieko blogo. Ji labai pavyzdinga mergaitė.
- Pavyzdinga mergaitė? Eik sau! - Liusi išvertė ant stalo savo dribsnius ir pasiemus nuo stalo priešpečius dingo.