Supratimo pinklėse

Tamsa. Užuodžiu.
Šviesą girdžiu.
Išmoksti tylėti, nes
žodžiai, tie
skardūs garsai skaudžiai
žvanga, kai bandai juos ištarti

(toks siutas -
kurčiųjų šalis, valdoma neregio)

jie žvanga, nes nori išgirsti
ne tai,
odę šitai beprasmybei,
bet praveri burną, kad
Nors kartą suprastum.
Tylėk.
Jei nori būt suprastas.
Pakelto spaudimo
verbaliniais tuneliais
negromuluotai atlieji
visą tulžį
kai niekas negirdi.
Tyla.
Nebėr ko suprasti.
Yra kas yra, ko nėra - nėra.