Kaip pasaka

Ant mano namelio palangės
pražydo trys baltos svajonės.
Pilnos keisčiausių „Kodėl? „
Kupinos klegesio, pokštų,
neklusnios.
Sukasi sau lyg verpetai...


Kas rytą palaistau jas meile
O kantrybę po lašą išsunkia...
kartais net nebelieka...

Bet nuo tada, kai jos žydi,
Ir mano gyvenimas liejasi
lyg karuselė ar pasaka,
rankelių mažų apglėbta...