Aqua vita

Man šulinio gelmės tamsa baugi
arabiškos nakties iš pasakų Šacherezados,
įkritusi dugne žvaigždė blausi,
vandens akis įrėminta betono sarkofage.
Vandens dvasia, tenai tu gyveni,
kur žemės gyslom baltas kraujas teka,
surąsti vandenį ir dykumoj gali,
brangesnis jis ten bus už visą Eldoradą.
Vanduo ar vynas, spręskim, kas brangiau,
dantiraščiu ant Babilono sienos užrašyta,
nuo meilės nei nuo vyno galima labiau
apsvaigt, kai ji ateina netikėtai neprašyta.
Titanai, Šimtarankiai milžinai,
nemirštantys ir Deivės ir Dievai,
jų stichiška galia beribė, begalinė,
Chaose gimusi kova jų nesibaigia amžinai,
kovoja dėl Dangaus, Vandens,
dėl Meilės ir dėl Vyno.
Dievų mums sukurta klasta gudri,
kad Ievos nuodėmė saldi, jie žino,
ir bus kančia džiugi, lemtis karti daugiau,
tas gyvasties vanduo ir gydo, ir kankina.