Kanopa veidrody ant kelio
Nuėstos iltys žemėn krenta
Nulinkęs šiaudas ar stiebelis
Iš lėto iriasi į krantą
Ryškėja braižas palaidūno
Riebus arklys kūtelėj žvengė
Dabar jo liesas juodas kūnas
Pasklido murkšlinoj padangėj
Kažkas dar stengiasi surinkti
Akis į dulkes išbarstytas
O Hitleris į stalą trinksi
Ir sklaidos trupiniais statistas
Tos linijos, brūkšneliai gilūs
Per smegenis į kojas lenda
Sustojęs dairosi debilas
Matai, kokia puiki legenda...
Čia po kruopelę stato žmonės
Ko sudėlioti jau nebeina
Ką apgaubia dievų malonės
Pakyla nupirkimo kainos


Edvardas





