Ilgai nemalęs to, ko malti paprastai nedera, iškart tėškiu viską. Velniop įžangas, dėstymus, kulminacijas, velniop viską. Jei dar nesupratai į žodį,, viską’’ įeiname ir mes abu. Turbūt mąstai, kad čia kažkas šūdino, turbūt dar vienas autodestrukcinis slamštelis. Ir žinai ką tu velniškai teisus. Toks teisus, jog tavo teisumas taip pat virsta šlamšteliu. Bet gi tu sakysi ne. Betgi tu patylėk. Betgi aš esu šlamštas. Betgi tu gerbiamasisi Ego taip netauzytum. Garantuoju! Šlamštelis tavo Ego skaitytuve. Bet tu nebijok mano irgi. Tai štai du šlamšteliai vienas rašo ir teigia - kitas skaito ir neigia. Palieku tave ramybėje. Amen.
Pilstau toliau, nors jau akys gerai užpiltos. Nori man padėt? Gerai. Nusisuk sau sprandą (niekaip negaliu palikt tavęs ramybėj (norisi kažką kankint savuoju pasiutimu)). Tai va ir sakau kad pasaulis – šūdas. Čaižysi už žodyna? bandai ieškot literatūros? Pone die šventas, o kas dabar ne literatūra? Viskas – rūra. Menkas esu labai menkas, ale vistiek būsiu subinėj rakštimi iki galo gyvenimo galo. Ak, taip kas man kelia pasipiktinimą: globalinis atšilimas, karas Irake, politikos apolitika, barakuose gyvenatys debilai ir jų vaikai (suprask skurdas, girtuoklystė) na dar libido, ir nelegalios staybos Kuršių Nerijoje. Kaip tai madinga. Man irgi tai kelia susirūpinimą ir nerimą, kadangi esu atsakingas Lietuvos ir pasaulio pilietis. Sustabdykit mane.
Visas dvasinis pasitenkinimas pareina tik su kuo nors ginčijantis. Pasaulyje per daug varlių. Jos ramios, debilų veidais ir kartais geria bei dauginasi. Ką čia rašau? Nežino ne pats Poglius. Ai dar buvau nusprendęs nesikeikt ruskiškai, (suprask jokių,, mat’’ ir jokių,, tvajų’’) bet gaila, nes santykis tarp lietuvško “po perkūnais” ir,, bljat’’ iš tikrųjų yra apgailėtinas. Štai tau baltai prieš maskolius. Matai,, bljat’’ viešpatauja pasaulyje dabar. Ir,, O tu rūta žalioji” tik tylus pasyvios rezistencijos mumesys. Nors tiek dar galiu.
Tai va. Šiam kartui tiek. Dabar eikit šikt visi. Aš jau einu.


Šienas







