Be karščio aistros

Sieloj šaltis.
Apsimoviau ir kojines vilnones
bet vis dar taip šalta
pirštų galus žarijom barstau
skruostus drungnu alsavimu aš šildau
bet tik jaučiu tą draskantį šaltį
tą bėgantį šiurpulį sienom pilkom
nusikrėtus drebulį dar kartą
įkvėpiau šerkšno sopulingo
ir baltai lūpos pasidabinę
ledu plaukai pražilę
stingdė tą pulsavimą pigų
ir tik sustabdžius
jis pasidarė kažkam brangus