Jis mėgsta muziką.
Nes užgožia jį slegiančią tylą.
Jis mėgsta manų košę,
kuri dar primena vaikystę.
Jis mėgsta oro kvapą lietui lyjant.
Tai tarsi eliksyras sielai gydyt.
Ir vienas vaikščioti pakrante upės,
stebėti tylią jėgą, nukreiptą į vieną pusę,
nes tuo metu jis jaučiasi galįs
išversti ąžuolą galingą su visom šaknim.
Toks mažas, bet pasiekiantis žvaigždes (nors neturįs sparnų),
ekscentriškas, maištingas Dievo kūrinys - žmogus.