Rašyk
Eilės (77851)
Fantastika (2280)
Esė (1536)
Proza (10855)
Vaikams (2678)
Slam (67)
English (1203)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 26 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Eugenijus šluoja šaligatvį. Jau po pietų. Palengva leidžiasi kovo pabaigos saulė. Apsiniaukęs violetinis dangus spaudžia smegenis, bet Eugenijus kantriai brūžina asfaltą kuokštu šakų. Kramtydamas paskutinę džiovinto obuolio skiltelę ima šluoti balą, žiūri kaip duobėn, pamažu semdamas mažus akmenukus, grįžta drumzlinas vandenėlis, vėl ištaško, bando susikaupti, bet apima neviltis.
Sustingsta: tylus sekmadienis, žmonių mažai, kiemas kaip išmiręs.
Pro šalį pravažiuodama mašina ištaško balą jam ant uniformos.
Atminty iškyla seni laikai...

Sustojime ponia su dviem maišais. Viename – pjūklas, kirvukas, koptukai, kitame – maistas.
Eugenijus nusipirkęs bilietėlį prisiartina prie ponios, kaip atgijusi kaliaausė pasilenkia prie maišo su įrankiais ir spalvingu falcetu prakrenkščia:
- Ot pakapočiau...
Ponia išpešiotais styrančiais iš po kepuraitės šiaudaplaukiais su gailesčiu nuobodžiai palinksi tardama „aha aha“, nutaiso išmintingą senos blondinės miną ir nusisuka į atvažiuojantį raudoną troleibusą.
Eugenijus įsiropščia vidun, stebėdamas ponią, kuri įlipa pro kitas duris, atsirėmęs į langą išsitraukia bilietėlį, apsiseilėdamas šiaip taip atžymi ir įsideda kišenėn.
Dėl viso pikto pasitikrina ar tikrai užsisegė kišenę, ar tikrai traukiant ranką lauk neiškrito bilietėlis, ar tikrai iš kitos kišenės neiškrito į nosinę suvynioti centai bilietėliui atgal.
Viskas vietoj.
„ ... krėvės prospektas... kita stotelė... kovo 11-osios... “ – prabyla troleibuso lubose gyvenanti moteriškė.
Baksteldamas į šoną prasibrauna vaikėzas ir atsisėda už nugaros.
Iš miego pažadina spigus balselis:
- Parodom bilietėlį!
Eugenijus sugraibo kišenėje nuskendusį popieriuką ir energingai ištraukęs netyčiom spazmų suriesta ranka vožia kontrolierei per nosį.
Vaikėzas už nugaros prunkščioja.
Kontrolierė svirduliuodama atžymi talonėlį ir nueina prie vaikėzo.
- Bilietėlį, - sako kontrolierė.
- Šitas atėmė, - gūžčiodamas pečiais į Eugenijų rodo vaikėzas, - tai ir atidaviau.
- Baik čia išsidirbinėt, - praranda kantrybę kontrolierė, - mokėsi baudą, žinau tave!
- ... eik tu ... – vaikėzas patraukia durų link.
Kontrolierė surinka „laikykit zuikį“. Eugenijus krypuodamas į visas puses stveria aną už alkūnės, bet po akimirkos skrenda atbulas ant grindų.
Troleibusas sustoja, vairuotojas nekreipdamas dėmesio atidaro dureles, zuikis išbėga lauk, kontrolierė iš paskos, bet užsikabinus už laiptelių drebiasi tarp šaligatvio ir troleibuso rato.
Keleiviai šūkčioja vairuotojui: „kontrolierė už borto! “, „atsargiai, žmogus! “, „palaukit, nukrito! “, bet vairuotojas įsijautęs į ignoratyviojo vaidmenį, uždaro duris ir spusteli pedalą.
Nelaimingoji ilgai nesikankino.

Baigęs maršrutą troleibusas apsisuko leisdamas keleiviams išlipti lauk, o tada nuzvimbė sau. Žmogeliai su maišiukais, laistytuvėliais, kastuvėliais, grėbliukais ir kibirais traukė kapinių link. Eugenijus taip pat.
Pasiekę įkalnę dauguma pagyvenusių žmonelių puškuodami sustojo ramstydamiesi strėnas ir kraipydami raukšlėtas fizionomijas. Eugenijus užšliaužęs aukštyn trakštelėjus kauleliams stabtelėjo prie bobelių pardavinėjančių sodinamas ir nesodinamas gėles.
- Prašom, ponas, - padėjus šalin prakastą kugelio gabalą prapuškavo skylėtu treningu apsitempus boba.
- Man šitų porą, - kaliaausiškai pamosikavo ranka Eugenijus.
- Šitų? – brangiausią parodė boba.
- Aha, - numojo ranka Eugenijus apžiūrinėdamas debesis.
Riebaluoti bobos pirštai iš krašto grėbtelėjo labiau paplyšusius, labiau padžiuvusių gėlių maišelius, tekštelėjo juos ant saulės išblukinto raugintų agurkų spalvos staliuko ir užsikišus už sušutusios prijuostės dešimt litų ėmėsi doroti kugelio gabalą.
Nešinas dviem žemės ir gėlių pilnais maišais, Eugenijus įžengė pro vartus ir dingo pusei dienos.
Kapinėse tylu. Nieks netrukdo.
Apie tai Eugenijus visada svajoja – kada greičiau čia sugrįš.
Koks pušies spygliukas nukris ar konkorėžis pasipainios - kol pakels, kol nuneš - jau ir nueita, jau ir padaryta šis tas. Smagu.
Galiausiai prasibraukęs pro eglišakių ir pušaties šabakštynes, ištrūko jis visai suvakarėjusion panemunėn, kur netoliese ošė užtvanka, tyliuose pušynuose čiulbėjo paukščiai ir visa tai gadinančios, pro šalį ūžavo mašinos.
Skreptelėjęs per petį, apsidirbo švarką, besivalydamas išsimozojo ranką. Galiausiai prasikeikęs iki ausų, priėjo troleibusų aikštelę ir išvertęs žiaunas kaip pūgžlys, įstatė savo kaulėtą subinę tarp suoliuko lentų.
„Užsibuvau kaip reikalas“ – pamanė Eugenijus raitydamas klešnę ir kratydamas iš ten spyglius.
2007-01-30 16:30
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-30 18:11
Si bilė Sibire
EDAS AUSTWORKAS



                                            „Eugenijaus gyvenimo ruduo“

                                                            I dalis

Juokingas man yra toks susireikšminimas, lyg būtų kažin kas parašyta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-30 17:22
Svetlana Ryžikova
Man u r sick! Boba su kugelio gabalu ane ivare i zostka traukuli. Cia visiska syza ten kur kontrliere biski sudas gal bet pabaiga tai normaliai prajuokino. :))) ir tos frazes debiliskos, negaliu "zhsibuvau kai reikalas" uahahahha ir nuleides bezdala parimo an palanges eugenijus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą