Svetimi (triptikas)

I.
Savo nesavo akimirkas skaičiuoju
nesapnuoju vasaros
nėra šilumos
tik karštis alina
dūstu nuo vyno
šalia
apkerpėjusio tuopos kamieno
nieko nėra esančio
laukimas dažnai tuščias

II.
Čiūčiuoju peteliškės lervą
gličiai apdžiuvusią. Lūpas
peršti nuo skaudėjimo,
nuo lopšinių lyliavimo.
Ragai, ištepti žiedadulkėm,
oriai stypso ir duria.
Kurgi tas machaoniškas
troškimas išdidauti?
Nesavame kūne...

III.
Nesavom rankom glostau
tau galvą. Tu gyveni pelių
urvuose, voratinklių rėžuose.
Bitės ir laumžirgiai lanko
dažnai, maitina mėlynu
pienu su uogomis.
Triukšmas ir erzelis tyliai
marina, ištraukdamas gyslas.
___________________________
Vėl ta pati ąžuolinė lenta su lapais.