Dalybos:skyrybos.

Teta Zosė įžygiuoja scenon standžiais, kietais žingsniais apsidairo, praėjus trims sekundėms atsisuka į užkulnius ir išsprogdina akis.
Zosė: Nūūū, ką daryt dabar?
Inteligentas: Vaidink, boba, vaidink, čia gi spektaklį statom, kolūkio pirmininko žmonos penkiasdešimtmečio proga.
Zosė: O tai kada čia?
Inteligentas: rytoj, reikės improvizuot.
Z: a... O gėlių paskint?
I:?
Z: nu tai pirmininkinei, aš mačiau pas kaimynką neblogų jurginų dar buvo, jei dar Kučerauskas nesuarė...
I: paimk.
Z: paimsiu.
Zosė dingsta užkulisiuose.
Inteligentas nusičiaudi ir išeina.

Kitą dieną:
Spektaklio dekoracija- stalas, apkrautas krūva sliekų.
Pirmininkas rodo, kad reikia pradėti spektaklį.
Zosė išžygiuoja į sceną, nusilenkia, vėl paeina, vėl nusilenkia, vėl paeina.. Kaklas palinkęs į priekį, kupra atstatyta, akys iššokusios. Jurginai kratosi rankose, Zosė nevalingai šypsos.
Į sceną įlekia Inteligentas.
I: Kokia diena, graži nuostabi, kolūkiai sužydėjo, pievos praskaidrėjo, srutų upeliai varva, pirmininko žmona jaunėja..
Inteligentas laksto po sceną vienas ir sukasi, lyg šoktų valsą.
Zosė pradeda tūpčioti.
Z: Kaip gražu, kaip gražu, kokia šventė.
Paploninusi balsą vėl prabyla.
Z: Sveiiiiikiname, imkit jurginus.
Ir sviedžia jurginų puokštę pirmininko žmonai į kaktą.
Salėje sumišimas.
Inteligentas sustoja sukęsis.
I: Kažkaip bloga...
Z: Vajėzau, žmogui bloga, oj ojoj...
I: Zose, pamiršk mane, vaidink!
Z: gerai, gerai.
Zosė paleidžia Inteligentą iš rankų ir tas susileidžia ant grindų.
Salėje aidi juokas. Zose linguoja scenoje.
Z: Aš paimsiu vieną slieką, pertrauksiu per pusę ir mano noras išsipildys.
Salė šniokščia. Į sceną įlekia Kučerauskas rankose laikydamas nuplyšusius pavadžius.
K: Mane Marytė paliko, kas jurginus nuskynė?
Z: Kad aš tai nežinau... Pirmininkienė..
Zosė persukusi zubą stovi rankoje makaruodama slieką.
K: O kam tau sliekų tiek?
Zosė šnypščia:
Z: čia spektaklis kažkoks.
Abu linguoja galvas.
K: Agirdi, a ko tas čia guli? Numirė?
Z: Jis gulbių ežerą sakė sušoko... O ten gulbė numiršta gale, tai gal ir numirė.
Zosė patraukiojo pečius ir pakėlė slieką į viršų, abu sukišę nosis žiūrėjo į slieką.
K: Tai ką su slieku darysi?
Z: Perkąsiu per pusę ir noras išsipildys.
Kučerauskas pachmielingas griebė saują slieų ir ėmė kąsti visus per pusę.
Zosė atsisuko į žmonės ir išsiviepė.
Pirmininkienė jau buvo išsirinkusi visus jurginus iš plaukų. Pirmininkas snaudė.
Z: tu neryk jų visų, žalty.
K: o ką?
Kučerauskas atšoko.
K: Gal nuodingi?
Z: nežinau.
K: Zose, klausyk..
Kučerauskas merkia akį..
Z: Aik tu po velnių, ožy!
K: Nu Zooooosyt.
Z: Sakau, kad ne.
K: Zose, arba duodi, arba primušiu!
Z: neduosiu, paties Marytė tegul duoda.
K: Maryte nebeduoda.. sako visai nebepaeisiu po to.
Z: aaa.. O labai nori?
K: labai, jau nuo vakar negavau..
Z: gerai, bet tik truputį, kad nieks nesužinotų, kad daviau už dyką.
K: aš niekam, niekam, va ir pirmininkas miega.. nesužinos.
Zosė ištypena iš scenos, Kučerauskas iš paskos, tik jam susipina kojos, pargriūna ir likusį kelia iššliaužia.


Pirmininkienė baksnoja pirmininkui į šoną:
Pirmininkienė: Čia jau kažkas baigės.
Pirmininkas: Gėlių gavai?
Pirmininkienė: Tik jurginus.
Pirmininkas: O kas po to buvo?
Pirmininkienė: Kučerauskas išsiprašė iš Zosės trupučio..
Pirmininkas: Gyvatė, tegul tik dabar prisiliuobia nuo to trupučio samanės, pats rytoj primušiu!
Pirmininkienė: Sakė duos nedaug.
Pirmininkas: O kam tie sliekai ant stalo?
Pirmininkienė: Kaip užkanda, jie kažką kalbėdami ten juos valgė, o dabar matai gert išėjo..
Pirmininkas: Matai kaip mandrai, kaip Amerikoj.
Ir pasididžiavęs išėjo.
Salėje visi atsistoja ir pasigirsta kurtinantys plojimai.