čia mirė meilė tau

Taip, nemeluosiu tau,
Aš neturiu namų.
Ir dargana ne sesė -
Lietinga, verkianti mana mirtis.

Aš nepravirksiu lyg maža mergaitė,
Prie savo šalto kapo,
Kur vakar laidojai gėles
Ant žemės nebylės.

Aš jau nebebijau ir vėjo naktį,
Liūties, stiklinių jos lašų
Jie tyliai mano plaukus liečia:
Jaučiu, kaip žiūri žmonės,
Sakyk, ir tau gražu?

Gražu žiūrėti į benamę,
Mergaitę, vėjo nubučiuotą,
Bet aš prašau, paimki mano ranką
Ir veskis tu mane nuo kapo,
Čia miršta gėlės, miršta grožis,
Čia mirė meilė Tau.