Atsimerkia… Marija atsisėda. Pradeda linguoti į prekį ir atgal. Išgirsta kaip kitoje palatoje iš įniršio šauke jos vardą Mindaugas. Išsigąsta, pradeda drebėti. Į palatą įeina sesutė.
-Šiandien gausi viena doze daugiau- Marija pakrato galvą, kad nenori.
-Reikia, vaikeli, juk išgyti visi nori. -Tada paklūsta, išgeria vaistus ir vėl susirango į lovą.
Ir vėl sujudimas jo palatoje.
Visa išsidraikiusi, susivėlusi, įžingsniuoja medicijos sesuo.
-Ar gali, mieloji, pakalbėti su Mindaugu? Jis tave šaukia. Pakalbėsi, nuraminsi.
-Bet jis serga labiau nei aš, nepakenks?
-Ne, tikimės tai bus tik į gerą.
Marija nušlepsi pas Mindaugą.
-Labas.
-Labas! Laukiau tavęs.
-Ir vėl kursim planą, kaip iš čia išsineždyti?!
-O kaip gi kitaip. -nusišypso keista šypsena. Marija atsiseda šalia, jis ją apkabina
***
„Šitas garsas! „ Atsimerkiu… Ir vėl jis?! Ko jis rėkauja? Atsisėdu. Pradedu linguoti į priekį ir atgal. Jis vėl spiegia paltoje Ir vėl… Ir vėl šaukia mano vardą. Ar gi negali pakentėti be manęs?! Išsigąstu jo bjauraus šaukimo ir pradedu drebėti ir linguoti. Ateina sesutė su vaistais.
-Šiandien gausi viena doze daugiau. -pakratau galvą, kad nenoriu.
-Reikia, vaikeli, juk išgyti visi nori. - tada paklūstu, išgeriu vaistus ir vėl susirangau į lovą
Ir vėl sujudimas jo palatoje! Neleidžia nei išsimiegoti!
Visa išsidraikiusi, susivėlusi sparčiu žingsniu įžingsniuoja mano numylėtinė medicijos sesutė, prieina ir ramiu, raminančiu balsu taria (tikriausiai iš įpratimo).
-Ar gali, mieloji, dėl manęs nueiti į gretimą paltą, pas Mindaugą?
-Bet jis serga labiau nei aš, nepkenks?
-Ne, tikimės tai bus tik į gerą.
“Teks nueit, bet žinau ko iš jo tikėtis…” Apsiauna tapkėm ir išlepsi iš platos.
Radau jį dar su pižama, žiūrintį pro langą. Atrodo toks nusiraminęs ir susikaupęs.
-Labas.
-Labas! - atsisuka į mane. -Laukiau tavęs.
-Ir vėl kursim pabėgimo planą kaip iš čia išsineždyt?! -draugas nusišypso.
-O kaip gi kitaip. - atsidūsta...
Prisėdu šalia, jis apkabina mane ir žiūrim pro langą, į skrendantį paukštį. Pagalvoju, kad paukščiai turi laisvę skraidyti, o mes mylėdami skraidyti aukščiau visų žmonių...
***
“Kur ji? Kodėl neatėjo sutartu laiku?! ”
-Marija!!! Marija!!! Kur tu?!
-Ji ateis, nusiramink, atsisėsk. Išgerk vaistus...
-Man nereikia vaistų! Man reikia Marijos!
-Išgerk dėl Marijos, juk ji nori, kad pasveiktai...
-Jei ji ateis išgersiu...
-Taip, ji ateis.
Minaugas išgeria vaistus jis nusiramino ir pro langą pastebėjo šarką, ieškančia trupinių...
-Labas.
-Labas! Laukiau tavęs.
-Ir vėl kursim planą, kaip iš čia išsineždyt?!
„Ji visada supranta ko aš noriu. “
-O kaip gi kitaip...