Pripėdavus

Pripėdavus eilutėm skersai išilgai savo guolį
Medituoju ryte vakar buvusių žodžių  prasmėm
Gal susenusius daiktus papuošti metaforos  gali
Atleidimo ir gėrio pražydusios naktį gėlėm

Aš laikau Tavo laiškus mažoj nuraudotoj dėžutėj
Baltesnius vienoj pusėj  rašytus skaisčiam vakare
O geltonus tokius nelaimingus nenorinčius būti
Vis matau kaip sakralinį reginį savo sapne

Jau nuplautos aliejais raudų  mano kambario grindys
Ir rožančių šventų po pagalve karoliai šnekės
Tik baisu  kad ilgam  pasiruošus nuo pragaro gintis
Atsiversiu duris kai apgaulės  palaima lytės