Šaltą žiemos naktį, einu tamsia gatve,
Į prieky, o gal atgal, o gal kažkur,
Einu, bet nežinau kur, žinau, kad žvaigždės rodo kelią,
Aš pakeliu akis į šaltą žiemos dangų,
O tenai mėnulis ir mažai žvaigždžių.
Bandau atrasti pasaulį, kuriame gyvenu,
Bandau suprasti jausmus, kurių neturiu,
Bandau pasivyti pasaulį kuriame pasiklydau,
Einu toliau šalta gatve, lyg pamišęs nuo tavęs.
Ir nesvarbu, kad vakar mane išdavei,
Bet aš vistiek tave beprotyškai...,
Aš niekada tau neatleisiu, nes naktimis
Tu toks šaltas ir nesupratingas esi.
Gaila, kad būni su manimi tik naktį,
Gaila, kad nematau tavęs kai man reikia,
Nes dažniausiai tu būni užgoštas saulės,
O naktį kartais piktų debesų...