... Tu nusviedei mano širdį į stiklinę sieną. Ir sudužo širdis... taip skaudžiai, pažirdama į begalę krauju suvilgytų duženų. Liūdi sužeista širdis... kas ją sulipins ir pagydys? Nežinia...
Miršta šioje agonijoje ląstelės dideliu greičiu ir lieka vis mažiau, mažiau... Mirštu. Aritmetine progresija vis mažėja, mažėja ir nebeliks manęs. Mažytės mozaikos detalės dingsta ir sustoja veikęs gyvybės laikrodis. Aš jau nebe ta... Nebemuš kraujo plaktukas-širdis ir nutils amžiaims šio pasaulio garsai mano ausyse... As nusizudziau.


Jurgita01








