Niekada nemylėjau rugpjūty ar kaimiškoj liepoj
Ir todėl nebegrok lietumi į varines skardas
Tiktai nuotrupos siūlų baltoj marškoje siuvinėtoj
Nes ieškojai ilgai salsvą rytmetį nebe manęs
Juk ne man grojo vartuos rūdijantys priemiesčio vyriai
Ir ne aš nukaukšėjau kulniukais batelių naujų
Paprasčiausiai buvai tą sekmadienio rytą sustiręs
Bei sušilt panorėjai šilkuos garbanotų plaukų
Suvarpytam laukimo mažam nebylių kambarėly
Nutapyta ant sienos tarp voro auksinių tinklų
Dar bandysiu išeit, bet rugpjūtis lynojantis vėlei
Sugrąžins tą melodiją bliuzišką vario stogų.