Nerimą uždengsiu
Eglės šakele
Ir rami išeisiu
Į gyvenimą...
Taip dažnai to noriu,
Bet nepadarau,
Nes žinau –
Jau neįstengčiau grįžt,
O šakelė
Byrančiais spygliais
Visiems išduotų:
„Ja pasitikėt net mirštant nebegalima“.