lašai

mes - du mažyčiai sapnai
    morfėjaus užanty
  lyjančios gatvės
      tylūs atsidūsėjimai
mes - du žuveliai
  jūroj be kryžiažodžių
rankos be garso
      nuglosto kerus
  lieka tik sapnas
ir truputis cukrinio dangaus
      kai vis dar bijau
būti per mažai
    prisimenu lašus
ir lyju
  nes mes - du įkvėpimai
prieš uždangai nukrintant
ant bundančios žemės