Nuo medžių krinta lapai,
Bet nieks į juos nežiūri.
Vis eina nusisukę,
Prakeikę pilką rudenį...
O ką daryti medžiams?
Juk jų dalia tik augti.
iškelt šakas į viršų
Ir leisti pasidžiaugti...
Pasidžiaugti tiems keistiems,
keistiems tiems nekrofilams,
Kurie dievina lapus...
Lapus, tačiau negyvus.
Keisti tie melanholikai,
Igiję saulės fobiją.
Išslenka vakarais
Ir stebi floros porno...
Vis stebi, žavisi,
Kai kiti tuo tarpu peikia.
Iškrypėliai tikri -
Normaliems juk to nereikia.