Kaukės

Atrodė neįmanoma, nepagalvojau
Nuo ko man bėgt, juoda man nepasako...
Sureikšminau geltoną kaip pavojų,
O pro geltoną jie nemato.  Vėl apako.

Rudos spalvos aš niekad nebijojau.
Megztinį išmečiau netyčia kažkada.
Kai žalias princas pas mane atjojo,
Baltai nuo tol rengiuosi visada...

Kam reikia tų visų spalvų pasaulio?
Juk visad piešiamos yra tik kaukės.
Kaukės su blizgučiais po kailiu, ant kailio
Kaukes reik mokėt nešiot, tai liaukis!