Skęstu

Šį rytą pasaulį gaubė rūkas,
Namai tarsi ištirpo migloje.
Viskas tapo taip netikra-
Kaip koks miražas saulėtoje dykumoje...

Ir apima toks jausmas,
Tarsi viskas taip trapu, tuojau išnyks...
Užsimerk, sustojęs dulkių karalystėj,
Atsimerkęs rasi smėlio, ne vandens.

Keliauju tarsi jūroj tarp žmonių veidų-
Tai tiesa? Miražas? -Aš jau nesuprantu.
Kažkur toli suūkia laivo sirena...
Aš skęstu, tiktai nežinau, kame.