Kalbinimas

Mano minčių kaladėlės dėliojasi į tavo galvą,
Mano mažas berniuk, ar girdi, ar matai?
Aš ilgiuos to ramaus tavo laikrodžio laiko,
Niekada nesustok, ar meni kaip sakei,
Kad kai šitas sustos, nusipirksime kitą
Kai bus šito ber daug, kai bus šitas per greit
Niekada nesiliaus pasieniais tyliai kritę
Mėlynų sutemų nukrėsti obuoliai.
Vėl bus viskas iš naujo,
Vėl bus viskas, ir nieko.


Aš siunčiau tau pirklius, ant jų rankų ropojo
Auksasparnių sekundžių būriai,
Mano mažas berniuk, pažiūrėk, juk jau stovi
Mūsų laikrodžio laikas, tarpe mūsų lyg siena
Ir net liūdesiu savo
Negaliu jos pramušt.

Ir viena po kitos, minčių kaladėlės
Kur prikibs, taip ir bus.
Mano mielas berniuk, tempias šitas tylėjimas
Nuo vienos valandos ištisai į kapus.