Siaubo filmas

Fėja ar šviesoforas?
kurį pamylėtum jai būtum dėmė,
to kraujo, kurio peiliu buvo išpjauta žudiko širdis!
tai marazmas?
ne,
tai daigiau nei lempučių vėrinys, numėriliui po kaklu,
ir pasigirsta dūžiai!
Ak! kaip baisu....

Vėl sušlama pėdos, tarp numirėlių kūnų,
pasigirsta aidai, kaip jie visi gimsta,
aplink šitaip tiršta! baugu net pažvelgt,
įsikąsk sau į pirštą! gal pavyks atsikelt?
staiga užsimerki ir juos tu matai,
nežuvo jie šeip, kaip tu manai,

o buvo skerdynės gražu pažiūrėt,
dangaus vėl žydrynei paukščiu sužėrėt,
palietęs ir saulę gali gi nudegt,
nors tai taip šildo vėl nori gyvent,
aplink angelai, na bent būsimi,
nelieski jų kraujo jie tau svetimi.