Per ankšta ( bet nedaloma)

-Klykiantys monstrai, baikite siautėti.
Neužgožtas pradas,
Mintijam mintijam,
Perauga pastangas.

-Čia per ankšta.
Tai kas mano bus jūsų, - žadėjau.
Nebeišminta ir teisūs.
-Aš norėjau sirgti jumis ir pergyventi.

Jau spengia tyla.
Naštų krūvos urmu. Tik pelėsiais.
Tokia tad kelionė,
Kai jausmo tapę per daug, emigruoja.
Gali dar panarnyt,
Gali tarsi pelke klampot, kol praris.
Apčiuopiamybė kekše-
Kritimas glėbin įsitikinimo:
Geriau ugnį kūrent, nei pajust įkandimą.

Jei tik negraužtų,
(Čia per gyvai sustingę,
Čia pernelyg pridžiūvę nuprausti.)
Ar tu neparagintas lįstum į sušalusį.
Pas minias?
Ar tenkintų vienišio dalia prie dirbtinių laužų?

Jie taip norėjo namų-
Monstrai kraustosi.
Aš nenorėjau tokių,
Bet iškeldinau,
Kad tuštybėj surinkčiau naujai.

Mintiji, kas šeimininku?