Kai užgęsta žaizda širdyje

Ir išgirdau kaip šneka nebylys,
jis seka meilės pėdomis,
matau kaip dega jo sielos vanduo,
bet nežinau ko jis nepasiekia,
gal to švirkšto kuris žemai padėtas?
o gal nenori perdozuoti?
tai nesvarbu,
svarbu, kad išgirstu kurčias,
ir išplauktų nemokantis plaukti.

Tada ir oras lengviau atsidustų,
ir žemė pasisuktų kita vaga,
atitekėjusia iš mėnulio žinia,
kad mėnulio nėra!
tokio dvelkiančio žaluma,
ir kanapės, kad ten nebežydi,
nes saulė jo nemyli,
bet pasaulis merkia akį,
ir siūlo prisigerti iki dugno,
kuriame ašara sužibėtų,
kaip gailesčio ženklas už nuodėmes.