penkios lėkštutės ilgesio

1.

mano jūra netelpa stiklinėj
  ir susapnuotas
        durų skambutis
nereikia nei nuolaidų
    nei apaštalų
  nebuvo nieko
        kas nutildytų tylą
tik jūra auksinių žuvelių pilna
      ir žuveliai pilni sniego
  pilni vis dar tapomų veidų
          mano jūra netelpa



2.

visi tie traukiniai
  mano delnais
    mano blakstienom
mano sapnais iš
  dienos į naktis
  ir atvirkščiai
visi tie traukiniai
      kai tu stovi
dideliais žuvėdrų batais
į dangų atsirėmęs



3.

paukščiai
  ant stogų horizonto
aš nebemoku būt jauna
  kai metai sustoja
už lango
ir kaupiasi lietūs
tie paukščiai
iš tavo akių
  į mano žiūrėjimą



4.

galbūt reikia mokytis
  bet dabar imu
pilnais delnais
    kai pusę metų lijo
pusę metų stačiau tas tylas
    kad sienom pavirstų
ir visi tie balti kambariai
  pilni nuosėdų
mes einam
pilnais delnais sukibę



5.

tose urnose
  kurenasi tyla
po truputį
skaičiuojam potėpius
Cassatt paveiksluose
tada ištempiam
  užuolaidas
ant gėdingai
  nepridengtų langų --
sniego paukščiai
  lietaus tragedijoj