Išėjau taip seniai, išėjau taip toli
Nežinau ar pavyks
Atminty išlaikyt
Stebuklingus žodžius, kur atvertų duris
Ir pakviestų vidun
Vėl save pamatyt
Kai linksmai ir lėtai pėdom kojų basų
Slinko be pabaigos
Šimto metų diena
O šiandien pavargau, bet sustot jau baisu
Vienas žingsnis - ruduo
Antras žingsnis - žiema
Graužia tarsi rūgštis dulkių lietūs akis
Be rodyklių keliai
Painūs ir svetimi
Vakaruos dar žara, rytuose jau naktis...
Išėjau per seniai...
Išėjau per toli...
__________
2003 m. vasara