Staugimas tylos

1. - - -
Norėčiau būti vėju
Galėčiau laužyti viršūnes medžių
ir nebaustų manes jau niekas niekada
galėčiau sulšildyt merdintį iš šalčio baltajį
tik ar dėkingo žodžio laukčiau nežinia
galėčiau padaryt aš viską
tik manęs jau nemylės, tikrai jau ne

2. - - -
paskendęs žiopčiočiau deguonies
tik ryčiau jau išvaškintas purslas
kaip ta beprotė bėganti per gatvę
klaupčiaus ir keiksnočiau
tą kurs nedavė ramybės
ir užmetus dar vieną šakalį
mesčiau jau į krosni

3. - - -
alsavimą jaučiau aš jos kakle
norėjau vis užveržt
kaip nekaltą rūką uždaryt absurde
pratrūkusiam isteriško kranksimo
nedelst užbūrus Šiaurę
nes tik raudonai sumaišius sniegą
glausim dykumą ašaros lizde
motiniško veido išakėtam