suirus ryto bangoms ateina laiškai iš
toli iš arti juos skaityti bandau žuvėdros
baltu šauksmu prabyla sintaksės klaidos
radijos bėgiais ošia senatvės savo
vaikystėms bijau nusikalsti sunertus
pirštus liesdama pareinu be dalios
be lemties prie lango tavo raižinių
rūpintojėlio ašaros sulygina strijas
pasaulių o aš našlaitės pėdsakais žvelgiu
akių kapai išalkę sausmedžių sulos kur
piltuvėliais sukalba maldas ir atsiprašo
kaip duoną laužiant duonos grūdo
savim sukelsiu gaisrą tarp sienų tuštumų
šįmet jau baigės prirašyti lapai ir tuščia
paraščių ateina bado metai vis kliūnu už
kalvų ir klonių saulės liūnai užslenka
nakčiom šiandien katėms devintąjį gyvenimą
parduodu saulauksiu ryto be kančių