Mes tik įkerpam plunksnas
Kur kaitrą sulaiko
Tai nereiškia „Onulei“
Sutraukyti siūlą
Vėl prasisuka juosta Ir
jūra banguoja ant sienos
Mes stebime - lygis ties nuliu
Skardinė į laiką sau dūla
Nedūla tik tyliai rūdija
Ir mes gi tik parodą lankom
Tik verkiam ratuoti kaip
Širšės nerandančios liūno
Kaip cukrus kažkur
Po stalu išbyrėjęs
Ir niekad
Neglostomas rankom