Atsibudo pagieža pasauliui,
praplėšė akis ir šleikštulys,
bei klaustrofobija...
Šiąnakt jie miegojo kartu,
tarsi "Trys muškietininkai"
be vienas kito nei žingsnio..
Kartą bandžiau pagiežą
išsiųsti į kaimą,
pailsėti kelias dieneles...
šleikštulys privertė apsigalvoti,
parodydamas purvo spalvą,
atnešdamas jo kvapą ir skonį...
Tuomet sudėjau šleikštuliui lagaminus,
Bet vakaro prieblandoje,
klaustrofobija man
vėlgi priminė apie save...
Tad nutariau -
pavargus ji labiausiai
tegul važiuoja pailsėti,
bet vos pradėjau krauti daiktus
pagieža tyliai man į ausį šnibžda,
kad juk negalima jos leisti,
mes čia dirbsim - ji ilsėsis.
Liko trys draugai kartu
pagieža, šleikštulys ir klaustrofobija...
Nuo šiolei jie visur kartu,
Ir vaikšto po pasaulį, ieškodami
naujų namų...