Sąmonės srauto treniruotė “notepad`e“

juokai juokais, o aš blaškausi savo proto kertelėje, ieškodamas išėjimo, kurio niekada nebuvo, ir negali būti, bet aš jo ieškau lyg aklasis vandens, išsigelbėjimo, troškulio numalšinimo, jausmo, kaip šaltas skystis bėga gerkle, kaklu, krūtine ir gaivina tavo kūną, protą ir sielą, kurios galbūt jau kuris laikas nėra - ji mirusi, nes sielos gali mirti, nesvarbu, ką kažkada pasakė žmogus, kuris galbūt buvo dievas, sūnus to, kuris numirė ir buvo palaidotas, paskui trečią dieną pavirto rožinėmis dulkėmis kažkur toli, saulei šviečiant pro vienintelį langą kambaryje be durų ir su vieninteliu bliūdu viduryje, kuriame kažkada buvo rožinis skystis, o beliko tik dulkės, kurios sklaidosi kartu su vėju, laisve, pasiekiama ir iškovojama ne kiekvieno, asmeninė laisvė, kurią daug sunkiau iškovoti, negu laisvę tėvynei ar tautai, kuriai nusispjaut, kas tu, kodėl tu ir kur tu, bei kaip tu, individas, lašas jūroje, atomas, mechanizmo dantratis, kurio nieks nepastebi, ir kuris niekam nesvarbus, kol nepradeda siautėti, ir neištaško aplinkinių mechanizmo dalių...