čeža ir raizgo
nosies tilteliais
pono dievo
nuvargę laiškai
raizgo ir čeža
lenkias nuo vėjo
per gretai užžėlę
linai - tarsi gluodeno
tirpsmas varinis
nuo vėjo lenkias
sunyksta blauzdon
ir tyliai taip švokščia-
nelyg rudenio vėžių
palei savo darželį
taip baidosi baidosi
tik medis lietui esi
ir šaliu prisidengęs
pečius perniek
susprogsti safyrais-
mano dieve
esi tik želmuo