Per penkias minutes

Per penkias minutes parašau ir jau bėgsiu.
Nors koją išsisukęs:
Per laužą šokau,
O paskui griuvau į ugnį,
Dabar su pūslėtais pirštais kaip
Mužikas į klavišą taikaus kaip į varną
Neskiriu aš jųjų
man jaunikliai ar seniai - tas pats,
tik noriu, kad raidė reikiama įsispaustų ekrane,
kaip žinios veiduose įsispaudžia.
Štai anądien pamačiau žmogų - žvilgt į veidą - žiniuonis - toks žinių pritvinkęs.
Ne storas, - ne. Bet jo raukšlių kompozicija! Kaip nuotraukoj, kur centre niekam nėra vietos.  Kokia perspektyva! Gili.
Gili.
Tiesa, ar kada gėrėt gilių kavos?
Jei ne – tai prisirinkit jų, ir man tada parašykit - o aš tada jums receptuką.
Tiesa, jau penkios minutės praėjo. Jau lekiu, pūslėtom rankomis suspaudęs klavišus.
Vienai pūslei pratrūkus ir savo skysčiu užtrumpinus...