Ten, kur būsiu aš (o gal ir ne...)

Prašvito ankstus nerūpestingas rytas,
Ir saulės šiluma paglostė skruostus.
Ir spindi akys tarsi papuošalas brangakmeniais nusagstytas...
Atrodo, tokį rytą net laivai nuskendę išplaukia į uostus.

Už nugaros artėja žingsniai,
Galbūt nueis jie ten, kur nežinia...
Nueis jie ten, kur lediniais tampa žvilgsniai,
Galbūt nueis jie ten, kur būsiu aš, o gal ir ne.

Matau, kaip dingsta tai, kas neturėjo dingti...
Girdžiu, kaip klykia praeity jau laikas pasilikęs...
Kažkur toli, dar valandžiukei šnektelėti
Pasiliko sapnas, baimę susitikęs...